Kas yra užvykimas? užvykìmas sm. (2) → užvykti: 1. KI81, KII386, KŽ. 2. Nognas buvo užvykìmas: parnešė iš sodno, i vedvim įnešė tų brandžių End. \ vykimas; atvykimas; įvykimas; išvykimas; nuvykimas; pavykimas; parvykimas; užvykimas