Kas yra vierubė? vierubė sf. žr. vėrubė: Vierubė vaikelius vedė, nor vedė, dar ne sau vedė (d.) Vrn. Parnešė [g]astinčėlį – raibiąją vierubė̃lę (d.) Vrn. Skrisk, vierubėle, in žabangėlę LTR(Upn).