Kas yra vyrėti? 1 vyrė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. RŽ, DŽ, NdŽ; Kos58 darytis vyru, stiprėti, įgyti vyriškų bruožų: Vyrė́ti, stiprėti, tvirtu stoties I. Vaikis jau vyrė́[ja], t. y. tampa vyru J.
2 vyrė́ti, vỹri, -ė́jo žr. 1 vyruoti 1: Vyrė́te pravyrė́jau langą J.