vyruoti reikšmė

Kas yra vyruoti? 1 vyrúoti, -úoja, -ãvo Š, Rtr, OG313, DŽ, NdŽ; L, virúoti NdŽ 1. tr. Vrn, Trgn, Klt varstyti, atidarinėti, uždarinėti: Nevyrúok tu tep dažnai dovanai durų Žrm. Bažnyčios durys – ne karčmos – kožna savaitė vyrúot Prng. Berankis duris vyrúoja (sakoma, kai vėjas darinėja duris) Prng. Vyrúoja duris, tai eina [musės] kap šarančià Švnč. Vaikai, ar nemesit jūs tę vyrãvę duris, zaviesus pagadysit! Mrk. Vaikai, nevyrúokit durų, man galvą skaudžia Eiš. Nebaldyk durelių, nevyrúok vartelių, aš neisiu DrskD113. Vario duris vyruot pravyravom, o martelės laukdami, nesulaukdami LTR(Tvr). Nevyrúok lango! Švnč. ║ aušinti varstant duris: Pirkaitės nevyruõj Dglš. 2. intr. varstytis, darinėtis (apie duris): Girdėti, kaip vyruoja iš kiemo durys ir kažkas smarkiai trepsi priemenėje V.Krėv. | refl.: Dažnai vyrúojasi durys, tai ir išaušta troba Vs. 3. intr. svyruoti, kraipytis į šalis, siūruoti: Ėjo vyras iš karčemos, į šalis viravo Vr. Vyruoja eglės Db. \ vyruoti; išvyruoti; pavyruoti; parvyruoti; pervyruoti; pravyruoti; suvyruoti
2 vyrúoti, -úoja, -ãvo intr., výruoti, -uoja, -avo 1. KŽ pamėgdžioti vyrus: Jau vaikai vyrúoja (vilki vyriškais drabužiais) Tr. 2. refl. užkabinėti vyrus: Ana pradeda výruoties, t. y. kulties su vyrais J. 3. KŽ viešpatauti, vyrauti. \ vyruoti; apvyruoti; įsivyruoti; išsivyruoti