aušinti reikšmė
Kas yra aušinti? áušinti (-yti), -ina, -ino tr., aušìnti, -ìna, -ìno 1. SD111 caus. 1 aušti 1; vėsinti, šaldyti: Kam áušinti, aš ataušusio viralo nemėgstu Lš. Neáušink pirties – sušalsim Pn. Automobilių varikliai aušinami oru arba skysčiu rš. Vėsus vėjelis aušino mūsų kiek įkaitusius skruostus rš. Kojas aušinat basučiai Grv. Neáušink durų, greičiau uždaryk, labai daug šalčio prieis gryčion Lp. 2. refl. gaivintis vėsuma, ilsėtis nuo karščio: Gerą plotą keliavom aušindamies pavėsy rš. Nesiáušink, bo vėl sušalsi (sako ligoniui) Pc. 3. semti verdantį viralą ir, pakėlus aukštyn, vėl pilti atgal, kad nebėgtų per puodo kraštus pilstyti: Áušink putrą, kad neišbėgtų Ms. Žiūriu – velniai su samčiais pri kelio tik áušina, tik áušina piningus (ps.) Brs. ^ Nei pūsk, nei aušink (sakoma, kada nėra ko veikti) VP32. 4. mušti, duoti: Aušinti yra mušti J. Kalvis laiko, o ans tik áušina su didžiuoju kūju Brs. Vėl pagrįžo pas velniokus ir pradėjo aušinti su lazda, kad atiduotų arklius BsPII29. ◊ bùrną (dantìs, kakarìnę, liežùvį) áušinti be reikalo, tuščiai kalbėti: Nenoriu aušinti burną, t. y. kalbėti J. Áušyk neáušyk burnõs, nieko negausi Gs. Sučiaupk bùrną neáušinęs (nutilk)! Grž. Neáušink dantų̃, užmokesčio negausi Kair. Be reikalo dantis aušini, nieko iš to nebus Kos152. Neáušink tu savo kakarìnės Vv. Neáušink be reikalo liežùvį Dov. snùkį áušinti be reikalo loti: Jis (šuo) naktį dar labiau snukį aušina, kaip dieną Mš. \ aušinti; apaušinti; ataušinti; išaušinti; nusiaušinti; paaušinti; praaušinti; priaušinti; suaušinti; užaušinti