vėsuma reikšmė
Kas yra vėsuma? vėsumà sf. (3b) 1. DŽ, GTŽ vėsus, šaltokas oras: Langas atdarytas, prieis vėsumõs Brb. Pavakarėj, žiūrėk, dvelktelės vėsuma, ir sugirgždės gailiai langinės J.Paukš. Medžių pavėsyje nebuvo tos kylančios kaitros, kuri greit išstumia iš po nakties pasilikusią vėsumą sp. Perdien pūdymus ardamas, jis gerokai pavargo ir dabar atsisėdęs tartum jautė, kaip vakaro vėsuma vėl grąžina jam jėgas J.Paukš. 2. žr. vėsumas 2: Vandens vėsumà NdŽ. Vanduo! Aš tarytum girdžiu jo teliūskenimą, juntu jo gaivią vėsumą J.Marcin. Maloni jūros vėsuma puikiai leidžia žmogui pasiilsėti ir sustiprėti prš. 3. L, Š, Rtr, KŽ vėsi vieta, dalis: Avižų sulą laikė ir mediniuose induose, vėsumõ[je] Brt. Sūriai, taukinės ir barštinės su batviniais ir gira, ir kitokia reikmenė patamsyje ir vėsumoje M.Katil. Kiekvieną dieną jos ateidavo čia, meldėsi [bažnyčios] vėsumėlėje J.Balt.