žiaurėti reikšmė

Kas yra žiaurėti? žiaurė́ti, -ė́ja (žiaũri), -ė́jo Š, BŽ115, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. intr. darytis žiauriam, žiauresniam: Visi tie, kurie su pasimėgimu kariauja, įrodo, kad jie žiaurėja Vd. Senstantis gyvulys kiekvieną dieną žiaurėjo J.Dov. Įnirtę veidai žiaurėjo, kaupėsi žūtbūtinei kovai rš. 2. refl. baisėtis žiaurumu: Aš žiaurė́jausi tų stribų, motinėlių užaugytų Brb. Tėvas žiaurė́jas pamatęs sužeistą Kv. Ir mes blogais darbais žiaũrimės Vlkv. \ žiaurėti; įžiaurėti; pažiaurėti; sužiaurėti