Kas yra žiebėtas? žiẽbėtas, -a adj. (1) KII146, K, NdŽ, KŽ su žieve, neskustas: Roputes žiẽbėtas virti KI678. Jūs turit tame tarpe su žiebėtoms roputėms bei su druska pasikakdyti prš. Žiẽbėtų rapukų virsim Smln.