Kas yra žiominys? žióminys sm. pl. (3a) žr. žiomenys: 1. Parsinešu aš aną (paukštį) į numus, veizu: toksai plonas snapelis yr, i tie žiominẽliai pilni kuisių sparnų Sd. 2. Tie žióminys tokie, nuje, anie jau prasipleta Žeml.