šventinis reikšmė

Kas yra šventinis? šveñtinis, -ė adj. (1) DŽ, Kp, Mšk, šventìnis (2) NdŽ, KŽ; SD217, Sut, M 1. LKKXV280(Zt), Trgn, Slm, Lnkv žr. 3 šventadienis: Šveñtinės drapanos Sml. Šveñtiniai baronai – kailiai, apvilkti milu Užp. Nuometas būdavo šveñtinis ir kasdienis Šmn. Vieną turiu šveñtinę suknelę Ob. Šveñtiniai bateliai NdŽ. Šventiniu rūbu dėvime kasdien, ateina šventė – velkamės nudėvėtą (iron.) rš. Būna kermošiai šveñtiniai, tai jiej dideli būna Kpč. Netrukus visi trys sėdome prie šventinio stalo sp. Šventinė dovana sp. Šventinė eisena rš. Šventinis laikraščio numeris sp. 2. būdingas šventėms: Pagautas šventinės nuotaikos, pasiūlė po stikliuką romo rš. Visur buvo jaučiamas šventinis pakilimas, gera nuotaika rš.

šventinis antonimai