Kas yra srėbtuvas? srėbtùvas sm. (2) NdŽ 1. Kp žr. srėbtuvai: Jau prisotinau savo srėbtùvą Slv. Nuštilk, ba kai duosiu į srėbtùvą, tai užsičiaupsi! Šn. Kad gausi per srėbtùvą, tai tuoj nutilsi! Krsn. 2. J menk. girtuoklis. \ srėbtuvas; ą srėbtuvą paleisti