Kas yra abuojybė? abuojýbė sf. (1) Š, abuojỹbė (2) BŽ279 1. blogumas, bjaurumas: Abuojýbė, ne darbas, kai šalta miške Trgn. 2. scom. Rk bjaurybė, nedorėlis, akiplėša: Ot abuojýbė – įlindo daržan ir išėdė kopūstus Užp. Ar neisi namo neerzinęs šunų, tu abuojýbe! Jž.