apturėjimas reikšmė

Kas yra apturėjimas? apturė́jimas sm. (1) 1. SD185, H, H172, R, MŽ, DP188, Ch11PvT5,9, Sut, D.Pošk, N, RtŽ → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas SD160. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui DS292(Rs). Ant galo daiktų geriausių [trokštame], kurių privalome ant apiturėjimo jo DK51. ║ Prūsija patenka į galutinį apturėjimą brandenburgerių prš. 2. refl. S.Dauk, Skr → apturėti 4 (refl.): Iš apsiturė́jimo karvė i krito Rs. \ turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas; priturėjimas; suturėjimas; užturėjimas