išturėjimas reikšmė

Kas yra išturėjimas? išturė́jimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, L → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas rš. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo Sz. | refl. KŽ. 2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos išturėjimas pasimažina A1884,415. \ turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas; priturėjimas; suturėjimas; užturėjimas