atraja reikšmė
Kas yra atraja? atrajà sf. (3b) 1. Rmš iš skrandžio grįžęs perkramtomasis pašaras; žr. gromulas: Karvės ãtrają ryja (gromuliuoja) Rgv. Karvė ãtrają kramto Skd. Karvėms ãtrają įduoda Ilg. Sugulė karvelės, atrajėlę kramto, gagena žąselės ant upelio kranto (d.) Kp. 2. atrajojimas, gromuliavimas: Dabar pati atrajà Skd. Kažkas karvei pasidarė, nebeatrajoja, ar ãtrają pametė, ar ką Srv. Jautis pametė ãtrają, t. y. gromulį J.