Kas yra atremtis? atremtìs sf. (3b) kas duoda tvirtumo remtis, spirtis prieš ką nors: Mano visa atremtìs – ka[d] duktės laukiau Msn. Buržuaziniai poetai dabar neteko atremties (sov.) sp. Oportunizmo atrūgos (sov.) rš.