bėdinas reikšmė
Kas yra bėdinas? bė̃dinas, - à adj. (3b) Š turintis bėdą ar bėdų, nelaimingas, vargingas: Žmonės sako, kad nėr laimės toje žemėj bėdinoje B.Sruog. Bėdinas vaikelis, tėvų neteko Jnš. Jisai ramina bėdiną ligonį LTII242. O širdele bėdinoji, ko taip liūdi, ko vaitoji? rš. bėdinaĩ adv.; LL260.