Kas yra bepoteris? bepotẽris, -ė smob. (2) Užv, Prl, Rm kas poterių nekalba, bedievis: Jų visa šeimyna bepotẽriai Ktk. Varkalys, kad ir bepoteris, per tuos sąmyšius nueidavo pasiklausyt pamokslų rš.