bevainikis reikšmė

Kas yra bevainikis? bevainìkis, -ė smob., adj. (2) 1. kas netekęs vainiko: O ta kuosa bevainikė tekėtie norėjo, vanagėlis kavalierius ją vestie žadėjo BsO238. Verkia kaip bevainikė LTR(Gž). 2. be vainiklapio: Žiedai bevainikiai LTII435. Bevainikė ramunė rš.