bjaurinimas reikšmė

Kas yra bjaurinimas? bjaũrinimas sm. (1) K, bjáurinimas (1) 1. → bjaurinti 4: Baisus kitų dergimas, bjáurinimas – nemalonu ir klausyt Gs. Be šitų bjaurinimų atskirų žmonių autorius turėjo būtinai apsieiti J.Jabl. 2. refl. SD20 → bjaurinti 5 (refl). \ bjaurinimas; apibjaurinimas; išbjaurinimas; pabjaurinimas; subjaurinimas