blėka reikšmė

Kas yra blėka? ×blė́ka (vok. Blech, brus.бляxa, l. blacha) sf. (1) Slnt, blėkà (2) OZ10, Š, (4) Kp 1. skarda: Surūdijo blė́ka Gršl. Uždenk pečių su blė́ka Grg. Pasiimk blėkõs ir išsikirpsi tvėrę Kp. Namas, kur tetulė pirko, blėkà dengtas Užp. Blė́koms stogus apklojom Yl. | Pasirodė trys vokiečių žandarai su blėkomis po kaklu rš. 2. skardinis indas (ppr. vartojamas kepti): Nepridėk pilnų blė́kų – išbėgs pyragai (išdribs per kraštus) Lkv. Ar jau iššveitė blėkẽlę? Kvr.