Kas yra bloma? ×bloma sf. 1. žr. blomas 1: Mano žemė vienõ[je] blomõ[je], t. y. vienam daikte, ne mišru su kitais J. 2. oda, kailis: Vebrų, sabalų, kiaunių ir ūdrų, audinių blomas leido į svetimus kraštus S.Dauk. 3. tam tikra augalo dalis: Bloma ta vadinas lopu P.