Kas yra brėkšma? brė́kšma sf. (1) Š 1. apyaušris: Ryto brėkšmoj pulkai rėkiančių kuosų suko aplink leverdžių ir gluosnių viršūnes J.Balt. 2. Klp prietema, tamsuma: Jau brėkšma apsiautė laukus LzP. Vakaro brėkšma LC1888,41.