Kas yra bryzgė? bryzgė̃ sf. (4) žr. brizgas: Atplėšk man brỹzgę ronai aprišt Tvr. Ana eina, brỹzgės tęsiasi Tvr. Paskui aprišiu pirštą bryzgelè Tvr. ◊ brizgėmìs nueĩti visiškai suplyšti: Rankovės bryzgẽlėm nuė̃jo Tvr.