būkla reikšmė

Kas yra būkla? bū́kla sf. (1) plg. būklė. 1. SD197 buvimas, akivaizda. 2. gyvenimas, buitis: Prasta jų bū́kla Lnkv. Kiti gražiai nupasakoja senovės būklą Grž. 3. gyvenamoji vieta, būstinė: Jis gaus žmoną ir bū́klą Mrs. Ji mane nuves ant tavo švento kalno ing tavo būklas Jn. 4. Lzd vieta, kur pirmiau buvo pastatas, sodyba; sodybų vieta, sodybos: Daržinės bū́kloj taboką sodinsiu Št. Jų bū́klo[je] yra dūlių [kriaušių] Plut.