bulia reikšmė

Kas yra bulia? 1 bulià sf. (4) 1. žr. 1 bulis 1: O, bùlios [vaiko]! Alz. Šerk per buliàs Kp. 2. Kp kulė (avino, jaučio). 3. žr. 1 bulis 2: Kam tokiom mažutėm buliõm adatas nupirkai, kad nė siūlas negalima įverti! Sv. Adatos bulià ištrūko Užp.
2 bùlia interj. erzinant jautį, kad badytųsi: Bùlia, bùlia budikšt Kt.