burbėjimas reikšmė
Kas yra burbėjimas? burbė́jimas sm. (1) → 1 burbėti: 1. Tai burbė́jimas – nieko negali suprasti nė tos kalbos! Skr. 2. Pagaliau Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas P.Cvir. 3. → 1 burbėti 5: Išgirdęs burbė́jimą, maniau, kad kažin kas pasidarė, o čia bulbų išsiversta [iš užtvaros] Kp.