čiunkė reikšmė

Kas yra čiunkė? čiùnkė sf. (1), čiuñkė (2) 1. ppr. pl. iš siūlų megzta ar iš drobės siūta kurpė, šlepetė: Numegzk man čiùnkes Vs. Iš virvelių padarė dvi poras čiùnkių Vs. Grėbiant rugius užsimauna moterys čiùnkes Gdl. Šiandien su čiùnkėm jau neisi, toks purvynas Vrn. Dartės ir žebrokės nevaikščioja su čiunkėm Krok. Dabar čiunkès tik seniej avi Stk. ^ Susiraukęs kap čiùnkė Vs. 2. sing. skystoka košė: Iš tos košės išėjo tik tokia čiuñkė Gs. | Šiandie mergos ne duoną, ale čiunkę iškepė Kt. 3. prasta moteris, skretenė: Ji tikra čiunkė Plv. Ko tu čia žiūri tos čiùnkės! Lp. Lyg ji gerai išskalbs, ta čiuñkė! Bgt.