dantinis reikšmė

Kas yra dantinis? 1 dantìnis sm. (2) toks žaidimas (iš dantų mėtomas į žemę peilis, kad įsibestų): Už galo peilio įsikandęs leidžia dantinį Pkr.
2 dantìnis, -ė smob. (2) nj. dantų gydytojas: Ar dantìnė priima šiandie? Prn. Ar negalėtų dantìnė man danties ištraukt? Prn.
3 dantìnis, -ė adj. (2) K 1. kuris su dantimis: Gyvolio kaukolis dantìnis, t. y. su dantimis J. Pjautuvas dantìnis ir dalginis J. Nusipirko mėšlui dantìnę šakę Mrj. 2. kuo nors besisiejantis su dantimis: Ėjo pas dantìnį daktarą Rg. Dantìnė atauga (Processus alveolaris) NdŽ. 3. kuo nors į dantis panašus, primenantis juos: Dantinių [kukurūzų] stiebai yra storesni, kietesni rš. Šios atalaužos yra išraižytos senovės Babelio dantiniu raštu Šlč. 4. gram. tariamas panaudojant dantis (apie garsus): Dantiniai priebalsiai J.Jabl. Santaras skaidome į gerklines, gomurines, dantinès Jn.