kaukolis reikšmė

Kas yra kaukolis? 1 káukolis sm. (1) Š žr. kaukolė: Gyvulio káukolis dantinis, t. y. su dantimis JI292. Nusivožiau nuo savo galvos kaukolėlį ir gėriau, gėriau saldų vandenėlį BsPII92.
2 káukolis sm. (1), kaukolỹs (3a) 1. sudžiūvęs ar kietai sušalęs grumstas ar šiaip ko gabalas: Kai molynė įdžiūsta, tai káukolių bet kokiom akėčiom nesudaužysi Trgn. Visas gurbas káukolių pilnas Ds. Bulbės [sušalusios] kap kaukoliaĩ Lp. 2. sniego gniūžtė: Vaikai žiemą kaunasi kaukoliaĩs Rtn. Vaikas pasidarė kaukolį Lp.