kaukolė reikšmė
Kas yra kaukolė? káukolė sf. (1) I, K, LsB494, Ms, Slnt, Kv; MŽ408, A1884,340 kaukolė̃ (3a) numirėlio galvos kiaušas; gyvulio galvos kiaušas, makaulė: Žmogaus káukolė, viršugalvis KII55. Káukolę žmogaus iš duobės iškasė duobkasiai J. Kasdami duobę, radome dviejų žmonių kaukoles Šn. Ant kapais daug káukolių vadalojas J.Jabl(Als). Galis manė esant galima spręsti iš kaukolės formos apie žmogaus gabumus V.Laš. Mirus garsingam karvedžiui, kaukoles jo pergalėtųjų neprietelių į kapus laidojant dėjo S.Dauk. Žalčių kaukolė̃ Pš. Jis pasidėjo po galva rastą ten žemėj arklio kaukolę rš. Kaukoles žalčių ir krames gyvačių, praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys, nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Tatai esti kaukolių vieta BPI387. Bu[v]o sugrąžintas ir ant kaukolės kalno vėl pastatytas DP507. Nuvedė Jį į Golgotos vietą, tai reiškia kaukolės vietą brš.