didžiūnas reikšmė

Kas yra didžiūnas? didžiū̃nas, -ė smob. (2) [K], Š, didžiū́nas (1) Vlkv nj.; SD87 1. žr. didikas: Į tą medžioklę suvažiavo daug karalių ir didžiūnų LTR(Šlv). [Žemaičiai] susitarusys išleido pas jį didžiūną už savo pasiuntinį M.Valanč. Prasčiokas gaišt, kad nor lygintis su didžiūnu PP13. Artojai ir didžiūnai, kunigaikščiai ir karaliai Jzm. Senovėje tiktai vieni ponai didžiūnai tebuvo mokytais BsPII108. Su didžiūnais mažai tu mužikas priūtursi Prng. Regime ... rūbuose prabangas ne tiktai didžiūnuose, bet ir visatimėj SPI55. Gyvenimas didžiūnų SD48. 2. didžiažemis: Didžiū̃nai šeimynos nepriveizėjo Pj.

didžiūnas sinonimai

didžiūnas antonimai