Kas yra dvailinis? dvailìnis, -ė adj. (2) 1. BŽ288 lyginis, porinis. 2. kuris dvailinamas, kinkomas iš šalies (apie arklius): Dvailìnio arklio pakinktai BŽ434. Bėris, ieninis, ir kitas, dvailinis, traukė labai nuoširdžiai rš.