Kas yra džiūtė? džiūtė̃ sf. (4), džiū́tė (1); Bdr žr. 1 džiūtis 3: Jo vaikas džiūtè serga Srj. Kokia džiū́tė in jį prilipo Krok. Nevalgo – gaus kokią džiū́tę Krok.