Kas yra galinčius? galiñčius sm. (2) K, J, Š iron. galiūnas, stipruolis: Oho, galiñčius – vienas tokį maišą užsikelia! Jnšk. Toks galiñčius tai tvarto kampą pakeltų Snt. Tas galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Jis tai labai galiñčium statėsi Kt.