Kas yra gyvonis? gyvonìs sf. (3a) K, Š gývonis sm. (1) J; R 1. = gyvuonis 1: Karvei nusimovus ragą, liko viena kruvina gyvonìs Š. 2. = gyvuonis 5: Mėgink mane lig gyvonies pačios Vd. 3. gyva būtybė: Gyvūnas yra gyva esybė, arba gyvonis prš.