būtybė reikšmė

Kas yra būtybė? būtýbė sf. (1), būtỹbė (2) K 1. BPII180, BB1Moz7,4 gyvas padaras, esybė: Dabartinės gyvosios būtybės yra atsiradusios per ilgą išsivystymą rš. Tas mūsų kaimynas tokia jau būtýbė nesusikalbama – jo neperkalbėsi Grž. Ančiasnapis labai keista būtýbė J.Jabl. Atsirado mat būtỹbė! (pusiau juokais apie išpuikėlį) Gs. ║ SD22 tai, kas egzistuoja, bet koks daiktas: Būtybė šio svieto pragaišt Bt1PvK7,31. ║ išvaizda, forma: Būtybė marių B. 2. buvimas, būvis: Tūkstančių tūkstančiai gauna būtybę iš naujo (pavasarį atgyja) APhV105. Sapnai nieks kits yra, kaip paveikslai be būtybės RBSir34,3. 3. prigimtis, natūra: Staiga visai nepergalima baimė paėmė visutėlę mano būtybę Š. Pilna jėgos ir energijos buvo jo visa būtybė rš.

būtybė sinonimai

būtybė junginiai

• gyva būtybė