būvis reikšmė
Kas yra būvis? bū̃vis sm. (2) 1. K buvimas, būtis, gyvenimas: Gamtoje vyksta kova dėl bū̃vio DŽ. Jau ten nekoks jo bū̃vis Trg. Prastas mūsų visų bū̃vis – darbo daug, o žemė nenaši Skr. Išė[jo] in svietą geresnio būvio ieškot Brt. Buvo toks jau sugriuvęs jų būvis A1884,421. Vedam bū̃vį nepadorų (d.) Vlkv. 2. padėtis: Pirmąjį bičių išlėkimą reikia stebėti, nes iš jo galima pažinti bičių būvį sp. Mobilizaciją paskelbus, visoj valstybėj prasideda karo būvis rš. ║ aplinka, sąlygos: Pateko tokian būvin, ir pabjuro vaikas Al. 3. K būvamoji vieta, būklė, buveinė: Kur tu savo bū̃vį turi? KI75. Ant aukštųjų vinkšnų turėjo dvi šarki savo būvį prš. Jokūbas turėjo savo būvį Erone Kel1865,113. ║ gyvenimas, ūkis: Urtės tėvai savo būvį turėjo prš. 4. metas, laikas: Vienos tokios dienos bū̃vy kelio ir nebliks (žiemą) Grg. Nakties būvy lengva paklysti Pl. Mokytojai mėnesio būvy susieję teiravos viens nuo kito, kaip galėtum vaikus spėriaus pramokyti M.Valanč. Metų būvė[je] du kartu lankau seserį J. Gamta skiria medžių augimą metų būvyje į du skirsniu A1884,56. Daug kartų tų amžių būvyje siautė karai A.Vien. Teip želia dobilai, dienos bū̃vį pažįsti Skr. ◊ dė̃l niẽko bū̃vio dėl menkniekio: Dėl nieko būvio, dėl dyko galo mes čia dabar plaukus vienas kitam rausma! J.Jabl.