įkandimas reikšmė
Kas yra įkandimas? įkandìmas sm. (2) KI196; SD379,70, R14 → įkąsti: 1. Užvis pavojingiausi yra įkandimai šunų, vilkų [pasiutusių] sp. 2. Jų (musių) įkandimas įskaudina J.Jabl. Amolis gerai nuo bitės įkandimo Pc. Nei blusos inkandimo, nei uodo balselio pakęst negalime DP11. 3. Jis moka žmogų įkąsti (įgelti, užgauti), ir tas jo įkandìmas baisus Jnšk. | refl. KI60. \ kandimas; įkandimas; iškandimas; nukandimas; pakandimas; perkandimas; prakandimas; sukandimas; užkandimas
įkandimas junginiai
- gyvatės įkandimas