išgara reikšmė

Kas yra išgara? ìšgara sf. (1) 1. kas išgaruoja: Vėjas drauge su kvepalų smilkalais nešė jūros kvapus ir per dieną saulės įkaitintų mūrų išgaras rš. Pro tirštus tabako dūmus, kūnų išgaras jis matė begalę linguojančių galvų rš. Automobilio išgaros nespėjo užnuodyti alyvų aromato rš. 2. scom. Š, BŽ126,598 kas išgarėjęs, dvasna, nevėkšla, išdvasa: Moteris pavadina vyrą: „Tu, ìšgara!“ J.