Kas yra išmandrėti? išmandrė́ti intr. 1. išpuikti: Dabar išmandrė́jo žmonės Ėr. Sugrįžo plikas, ale išmandrėjęs LTR(Dkk). 2. išgudrėti: Išmandrė́jo ir vaikai – nebapgausi Als. \ mandrėti; įmandrėti; išmandrėti