išmoningas reikšmė

Kas yra išmoningas? išmonìngas, -a adj. (1) J, BŽ185, NdŽ geros išmonės, išmanus: Kai prisireikė kuo išmoningiausių padėjėjų, Šešiavilkis gavo iš Vilniaus atsiimti vėjavaikį Napalį Vaižg. Instruktuoja minią, kad ji būtų išmoningesnė Vaižg. Šeštą parvedžiau didžiai išmoningą JD432. ║ įmantrus: Juo paprastesnė ir neišmoningesnė būdavo fabula, juo stipriau berniuką veikdavo rš. Yra išlikę žvaigždėti ir krištoliniai vėlybosios gotikos skliautai, be galo išmoningi savo raštais rš.