išpuruoti reikšmė

Kas yra išpuruoti? išpurúoti intr. 1. Pbr iškilti rūgstant, išpursti: Išpurãvusi duona, t. y. iškilusi, kad gerai išminkyta ir įrūgusi J. Tai kaip gražiai ragaišis išpurãvęs! Pg. Tešla kad išrūgo, tai net išpurãvo Rm. Atnešė uogienės, bet uogos buvo išpurãvę Rm. | Saldus alutis išpurãvo, slauni giminėlė suvažiavo (d.) Bsg. | refl.: Gražiai duona išsipurãvus Ėr. Ragaišis neišsipurãvo, dabar valgyk suglitusį Lnkv. 2. Gr, Ar suklestėti: Taip retai sėjom, taip tankiai dygo, taip gražiai išpūravo LTR(Krtv). ║ refl. išsiskleisti: Kad aš pavirsčiau raiba gegele, ... aš įsitūpčiau, išsipuruočiau kur į vyriausią žalią čiepelį LB66. \ puruoti; atpuruoti; įpuruoti; išpuruoti; nupuruoti; papuruoti; parpuruoti; pripuruoti