išsižiojimas reikšmė

Kas yra išsižiojimas? išsižiojìmas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ2, išsižiójimas (1) KI119; SD322, Sut, D.Pošk, N 1. → išžioti 1 (refl.): Išsižiojimas gomurio bliaunančio gyvolio S.Dauk. Pasigavęs vieną už rankovės, rodau pirštu į nasrus, o jis mano, kad esu taip išalkęs, jog pasirengęs stačiai virtuvę praryti – toks baisus išsižiojimas M.Katil. Vot išsižiojimãlis yra! KlvrŽ. 2. Vlkj → išžioti 4 (refl.): Tei išsižiójimas muno – palikau numie piningus! Krš. Tokiu tavo išsižiójimu, vaikali! Rdn. Kurgi jo neapvogs tokiu išsižiojimù Sdk. Ta tavo išsižiójimas: tai įsibrėžusi, tai susitrenkusi Krš. ◊ víenu išsižiojimù be paliovos: Jūs nerangūs, apsileidę, jūs neišmanote, nesisaugojate… – vienu išsižiojimu bara mus kunigai, bara daktarai, bara ponai Žem. \ žiojimas; apžiojimas; atsižiojimas; išsižiojimas; pražiojimas