Kas yra ištaurėti? ištaurė́ti intr. 1. BŽ302 tapti tauresniam, kilnesniam. 2. pasidaryti silpnam, sumenkti: Ir Joniukas visai ištaurė́jęs – nuo pečiaus sunkiai benulipa Krns. \ taurėti; ištaurėti; pataurėti; sutaurėti