išūgdyti reikšmė

Kas yra išūgdyti? išū́gdyti NdŽ žr. išugdyti: 1. Ut, Ukm Ką aš tave, sūneli, ūgdžiau, vely kelmelį išū́gdžius, tai pasėdėjus būčiau sena, varginga Švnč. Dešimtį vaikų išū́gdė, dvi numirė mergiotės Žl. Septynias telyčias išū́gdė kaimynai Lb. Stirna su raišteliu, namuos išū́gdyta buvo Strn. | refl. tr. Blnk: Vieną bernioką išsiū́gdžiau Aln. 2. Trgn Sūnų išū́gdėt labai gerai Mlt. Mano motina kiauklėna (iš Kiauklių) buvo ir išū́gdė mane lietuviškai Kkl. \ ūgdyti; išūgdyti; paūgdyti; priūgdyti; suūgdyti; užūgdyti