išvaikuoti reikšmė
Kas yra išvaikuoti? išvaikúoti 1. refl. atsivesti jauniklių: Kiaulė lig išsivaikúo[ja], ir nugula porą paršelių Šts. 2. tr. pagimdyti: Būt išvaikãvusi penkis vaikus, ka nebūt išsikračiusi Šts. Du vyru praleidusi i vaikus išvaikãvusi gavo dar tokį vyrą End. ^ Kiaušis kiaušį išvaikavo – pasmirdo, o dar perina Šts. 3. tr. menk. įsitaisyti vaiką (ppr. apie merginą): Išvaikavo vaiką tretininkė būdama Šts. \ vaikuoti; apsivaikuoti; įsivaikuoti; išvaikuoti; nusivaikuoti; pavaikuoti; prisivaikuoti; susivaikuoti
Ką reiškia žodis išvaikydinėti? Visi terminai iš
raidės I.