išvėpėlis reikšmė

Kas yra išvėpėlis? išvė̃pėlis, -ė smob. (1) BŽ54, Š kas išvėpęs, išsižiojėlis, vėpla: Supras da ką tas išvė̃pėlis Žl. Tokiam išvė̃pėliui sakysi ar nesakysi – vis tiek pat Ssk. Kur tas išvė̃pėlis ir riogsojo par visą naktį! Ssk. Jis toks išvė̃pėlis, kad nei susikalbėt negalėjau Slč. Ką toks išvė̃pėlis padarys Sb. Mes buvom tokie išvė̃pėliai Pkr. Tokio išvė̃pėlio aš nenoriu Ds. Koks tu išvė̃pėlis vaikas! Pšl. Tu toks išvė̃pėlis Tr. Tai da gal nematei šito išvė̃pėlio Dkk.