Kas yra įšvičyti? ×įšvìčyti 1. tr. Krz6, N, KŽ įmušti, įlupti: Įšvičyju [K]. 2. intr. prk. įkyrėti: Žiemą buvo šalta, dabar karštis inšvìčis Dgl. \ švičyti; apšvičyti; atšvičyti; įšvičyti; iššvičyti; nušvičyti; prišvičyti; sušvičyti