Kas yra iššvičyti? ×iššvìčyti tr. 1. išbarti, iškoneveikti: Ta iššvìčijau tą gyvatę – nebapkalbės! Pp. 2. iššveisti: Iššvìčijau puodus, katilus, indus spindančiai Pln. \ švičyti; apšvičyti; atšvičyti; įšvičyti; iššvičyti; nušvičyti; prišvičyti; sušvičyti